Kaip stiprinti ryšį su savo vaiku?
Knygos temos:
Kas yra stiprus ryšys su vaiku?
10 Klaidų, kurias darydami tolstame nuo savo vaikų
Kokių tėvų reikia NAUJOS kartos vaikams?
Ko trūksta NAUJOS kartos vaikams iki pilnos laimės?
Nuo ko priklauso vaikų laimės pojūtis?
Kaip geriau pažinti savo vaikus ir sukurti artimą
ryšį?
O KĄ DARYTI JEI RYŠIO JAU NĖRA IR SANTYKIAI SU VAIKU
ĮTEMPTI?
Ekranų karta
Ką gali padaryti jau šiandien, kad rytojus būtų
šviesesnis?
APIE AUTORĘ:
Esu rašytoja, pedagogė, sąmoningos tėvystės mentorė, o širdyje – tiesiog žmogus, tyrinėjantis pasaulį, santykius ir gyvenimą. Ieškanti, klystanti, atrandanti ir nuolat besikeičianti. Mano vertybės – nuoširdumas, atvirumas ir tikrumas. Šių dienų imituojamo tobulumo pasaulyje buvimas savimi – vis dar retas reiškinys. Todėl ne visada lengva kalbėti apie opias problemas, maskuojamas gražiomis Instagram‘o nuotraukomis.
Nuo vaikų nieko nepaslėpsime ir nesuvaidinsime. Jie
puikiai jaučia, kas vyksta šeimose, mamų ir tėčių širdyse. Tik žinojimą parodo
savaip, tarsi veidrodis, atspindintis tėvų vidinius skaudulius, traumas,
ribojančius įsitikinimus ir pan. Toks jų elgesys mamas dažnai varo į neviltį ir
ne visada aišku, kaip elgtis.
Jei kas nors prieš 5 metus būtų pasakęs, kad būsiu
čia kur esu, būčiau pasakius, kad tas žmogus išprotėjo. Buvau sėkminga
medicinos srityje dirbanti, aukštas pareigas užimanti moteris. Turėjau daugiau
nei 100 žmonių kolektyvą ir jaučiausi puikiai. Išoriškai. Viduje jaučiausi
supuvusi, nuolat sirgau, jaučiau nesibaigiantį nuovargį ir po skyrybų su vyru
auginau viena 2 vaikus. Kūnas ir siela nuolat siuntė pagalbos šauksmą sustoti
ir atsisukti į save. Bet aš išgirdau tik tada, kai viskas manyje trūko. Išėjau
iš darbo, praradau automobilį ir likau su bedarbio pašalpa. Visi suko pirštus
prie smilkinio ir sakė, kad aš išprotėjau. Smerkė ir sakė, kad elgiuosi
neatsakingai. Giliai širdyje žinojau, kad viskas bus gerai.
Bet pailsėjusi ir atgavusi ramybę pradėjau ieškoti
savęs. Tuo pačiu atradau nuostabų laiką su savo vaikais. Jie pasidarė
linksmesni, mažiau sirgo ir galiausiai visai nustojo sirgti. Atsisukau į
paprastą realybę – nepažįstu savo vaikų ir nesuprantu jų. Tarsi iki šiol kažkas
kitas juos augino. Supratau kiek daug klaidų esu padariusi ir kokį klaidingą
mano elgesį visą šį laiką jie patyrė. Tuo metu to nesuvokiau, bet darydama
savyje pokyčius, po mažu pradėjau pastebėti juose pokyčius ir fiksuoti.
Supratau, kad kiekvienas mano išspręstas klausimas, lygiagrečiai paveikia ir
juos. Kuo giliau lindau į savo pasąmonę, tuo labiau pažinau ir savo vaikus.
Nuoširdžiai
rekomenduoju paskaityti knygą „Kaip stiprinti ryšį su savo vaiku“. Joje atsispindi mano pasaulėžiūros
ir patirčių pagrindas. Čia rasite gilias įžvalgas apie vaikų ir tėvų elgesio
priežastis.
Kristina
Busilaitė