Algimantas
Ar yra kas nors
brangesnio už tautą ir tėvynę? Kiek kraujo galima pralieti už savo kraštą ir
mylimą moterį? Vinco Pietario romanas ALGIMANTAS nepraranda aktualumo ir
skaitytojus įtriaukia taip pat, kaip geriausių pasaulio klasikų romanai.
XIII amžiaus pradžia.
Keičiasi politinis Europos žemėlapis: vienos valstybės nyksta, kitos – tik
pradeda augti. Iš slavų kunigaikščių apsuptų lietuvių genčių telkiama Lietuvos
valstybė. Verda tarpusavio kovos – kunigaikštis Tranaitis bando vaduotis iš
slavų įtakos, o jo brolis Aršusis, pasitelkęs tuos pačius slavus, siekia
Lietuvos valdovo sosto.
Per antpuolį Kirsnos
pilyje Voluinės kunigaikščio Romano kariai nužudo kunigaikštį Tranaitį ir jo
tėvą Mingailą, o mažą sūnų Algimantą pagrobia. Kunigaikščio tarnas Basasis
pasiryžta ieškoti vaiko. Po dešimties metų randa jį Romano pilyje, pavadintą
Danyla. Užaugęs Danyla pasivadina Ilgūnu ir bando grįžti į tėvynę, norėdamas
atgauti savo žemes. Kelionėje įsimyli, veda, o grįžęs ima ruoštis žygiui prieš
savo dėdę Aršųjį, vedusį svetimtautę ir priėmusį stačiatikių tikėjimą.
Prasideda ilgai trunkančios Algimanto kovos su priešais ir sunkus, išbandymų
kupinas kelias į Lietuvos valdovo sostą.
Kaip susiklostys
herojų likimai? Ar drąsa ir kilnumas nugalės priešų pinkles?
Nusikelkite į XIII
amžiaus Lietuvą, patirkite nuotykius, įsijunkite į kovas, pajuskite ištikimos
draugystės ir meilės skonį...
Kunigaikštis
Algimantas neįkūnija jokio istorinio personažo, tačiau turi daug garsių LDK
kunigaikščių bruožų (Mindaugo, Kęstučio), o jo prototipu laikomas Alšėnų
kunigaikščio Jono Algimantaičio tėvas. Dauguma romano detalių – literatūrinė
išmonė, tačiau įvykių seka paremta istoriniais faktais.
„Algimantas" –
ne tik V. Pietario, bet ir pačios epochos kūrinys, paminklas, pastatytas ties
vienu iš staigių tautos istorinio kelio posūkių." – Lietuvių literatūros
kritikas prof. Petras Bražėnas
Vincas Pietaris
(1850-1902) – lietuvių rašytojas, publicistas, lietuvių literatūros istorijoje
svarbus tuo, kad yra pirmojo lietuviško romano autorius. Svarbiausiu jo kūriniu
laikomas „Algimantas, arba lietuviai XIII šimtmetyje", kuris buvo
išleistas po autoriaus mirties, 1904 m.
Rašydamas romaną, V.
Pietaris rėmėsi įvairiomis istorinėmis kronikomis, Naugardo, Pskovo, Hipatijaus
metraščiais. Daug vietovių, minimų romane, turi realius prototipus, o
pagrindinio herojaus Algimanto paveikslas sukonstruotas, remiantis garsiųjų LDK
kunigaikščių (Mindaugo, Kęstučio) bruožais.