Sėja audroje
Jau 1938 metais Herbertas Brunegeris savanoriškai pasiliūlo tarnauti „ Waffen – SS Totenkopf“ divizijoje ir būdamas 15 metų tampa jauniausiu Trečiojo Reicho kareiviu. Divizijos „Totenkopf“ kovų kelias prasideda Prancūzijoje, veda per apsiaustį ties Demjansku, į žiemos mūšį dėl Charkovo, iki pat operacijos „Citadelė“ vietos – didžiausio tankų mūšio karo istorijoje prie Kursko ir Oriolo 1943 metų vasarą.
Po keturių sužeidimų
Brunegeris atvyksta tarnauti į Italiją, o paskutinį kartą prieš Raudonąją
armiją kaunasi Brandenburge.
Autorius pasakoja apie
sąžiningumą, idealizavimą ir draugiškumą jo dalinyje, bet nenutyli ir mokymų
bei tarnybos neigiamų aspektų. Vaizduoja, kaip jo daug kartų išblaškyta
divizija aukojasi kovodama prieš dažnai žiaurų priešą, ir įamžina Paulio
Hauserio atminimą – generolo pulkininko, kuris nepaisydamas vienareikšmių
Hitlerio įsakymų pasitraukė iš Charkovo dėl beviltiškos padėties ir taip
išvengė antrojo Stalingrado. Laikydamasis principo „Kur prasideda nusikaltimai –
britų karo belaisvių sušaudymą prancūzijoje, įvardija nusikaltusius asmenis.
Būtent dėl autoriaus drąsos nenutylėti tokių įvykių ir aiškiai perteikto vieno
žmogaus bejėgiškumo įvykių sūkuryje mums prieš akis iškyla autentiškas karo
vaizdas ir mes suvokiame – tokie įvykiai fronte buvo išimtis, o ne taisyklė.