Popierinė karūna

   Į seną dvarą atvyksta mergaitė, vardu Elzė. Netikėtai ji susipažįsta su ten gyvenančiu kauku Otu. Pilnas puikybės ir turintis galių, jis perkelia mergaitę į kitą realybę, kurioje galioja jo taisyklės. Kaukui patinka mergaitės draugija ir jis net neketina jos grąžinti atgal. Tačiau Elzė protinga ir sugeba sudrumsti kauko planus, pakeisti jo ir dvaro gyventojų likimą. Pamokanti istorija apie puikybę, kuri slepiasi po netikrais dalykais, bet galų gale nugali išmintis ir nuoširdumas.

Autorė Edita Lei, apie knygos kūrimą.

Kalbantis su Gabriele apie mokyklą ir draugus, ji užsiminė apie norėjimą turėti galių ir iškėlė klausimą apie mandagumo trūkumą. Neslėpsiu – pagalvojau, jog ši rimta tema – tai proga vaikui sulaukti dėmesio. Tačiau supratau klydusi, kai Gabrielė man atsiuntė įgarsintą žinutę su argumentais ir gana rimtais pamąstymais. Todėl knygoje kalbama, kaip mandagumo stoka skaudina ir aštrina konfliktą, o galių turėjimas gimdo tironą viduje. Nors esu stebuklų ir magijos mylėtoja, šį kartą istorijoje pasitelkiau paprastos mergaitės gudrumą ir abi radome labai paprastą atsakymą, kaip per asmeninę patirtį gyventi santarvėje. Tikrai esate patyrę tokią akimirką, kai nubudęs ryte po įspūdingo sapno jautiesi tarsi tik ką grįžęs iš kito pasaulio. Būtent dėl Gabrielės išsakytų minčių taip netikėtai ir gimė ši istorija, kurios heroje negalėjo būti niekas kitas – tik ji pati.