AR ČIA KAS NORS YRA?

Apie knygą

Tai mano aštuntoji knyga. Aš nebandau mušti įvarčio nė į vienus vartus, tiesiog viešinu ir mistikos apologetų, ir jos skeptikų nuomonę. Stengiuosi parodyti kiekvieną magiškos nežinomybės krištolinio rutulio briaunų blyksnį ir tokiu būdu sudrumsti nuostatas, sužadinti smalsumą ir abejonę.

Mistinės patirtys pažadina tai, ko negali duoti jutimo organai. Vieni tai vadina Dievo pajauta, kiti vieniu, treti – sinchronizacija. Aš tai vadinu mirksniu, kuriame atsispindi amžinybė.

 Šiandien man atrodo, kad viskas, ką rašiau iki šiol, buvo tik apšilimas, žodžių jaukinimas, rašymo testavimas. Tikrą kūrinį aš pagimdžiau dabar. Mėgindama atsakyti į klausimą: „Ar čia kas nors yra?“

„Šias istorijas skaityti taip pat lengva kaip valgyti saulėgrąžas“, – sako viena draugė. Kitai jos primena siaubo pasakas, kuriomis vaikai dalijasi stovykloje. O man jos asocijuojasi su indėnais prie laužo: dūmas rūksta, pypkė keliauja ratu, ir su kiekvienu patraukimu sklinda vis nauja istorija.

Vieni pasakotojai šventai tiki savo patirčių tikrumu. Kiti prisipažįsta, kad per laiko prizmę jos vis labiau primena sapną. Kai mistinis poveikis baigiasi, nukertamas regimo ir neregimo pasaulio ryšys, karieta virsta moliūgu, princesė – Pelene. Ir sukrebžda dvejonė: o ką dabar su tuo daryti? Dalytis knieti, bet ar galima? Ir ar verta? Kokia prasmė pasakoti apie aušros ar sutemų magiją tam, kuris nepakelia akių į dangų, nes juo netiki? 

Kaip susiję mūsiškis ir anapusinis pasauliai? Jei antrasis nematomas, gal jis kaip Mėlynbarzdžio kambarys, į kurį eiti nevalia? Ir kam eiti, jei žinai, kad vis tiek niekas nepatikės, kad ten buvai. Netgi išsipildę sapnai nėra įrodymas: mūsų protui anapusinio pasaulio nežinomybė atrodo tokia klaiki, kad jis visus keistus reiškinius mieliau priskiria sutapimams, fantazijoms ir kliedesiams. Bet mūsų siela tų sapnų trokšta, be jų gyvenimas būtų bespalvis, beprasmis. Tai ar verta save apvaginėti?

Pratarmė

Atsakymas į klausimą Ar čia kas nors yra? priklauso nuo dviejų dalykų. Nuo to, ar čia iš tikrųjų kažkas yra. Ir nuo klausiančiojo, knygos atveju – skaitytojo: kiek jis sugeba pamatyti, įsisavinti skaitomą tekstą.

Mistika, mistinės patirtys bei kitos panašios temos kaip ir iš anksto užprogramuotos atkreipti dėmesį, sužadinti smalsumą. Kam gi nebūtų įdomu sapnai, ypač pranašiški, išėjimo iš kūno patirtys, apymirtinės būsenos ir panašūs dalykai, juolab psichodelinės medžiagos, kurios kelia  vis karštesnių diskusijų ir dėl savo nevienaprasmiškai vertinamo ypatingo poveikio, ir dėl taikymo gydymo tikslais.

Kita vertus, literatūros tais klausimais yra labai daug, moksliškai pagrįstų įrodymų – neproporcingai mažai, tad toks knygos pavadinimas bei turinys gali tuo pat metu ir atgrasyti. Panašūs dvilypiai jausmai apėmė ir mane, kai autorė paprašė parašyti šią pratarmę. Bet smalsumas nugalėjo, pažadėjau perskaityti rankraštį, o pažadėjęs – perskaičiau. Ir – likau nenusivylęs, skaitymui skirto laiko nebuvo gaila. Tai lėmė kelios priežastys.

Pirma turbūt yra pati idėja vienoje knygoje pateikti, kaip tą patį reiškinį mato dvi skirtingos pusės – patyrę ar patiriantys neįprastų išgyvenimų asmenys ir su juo, tuo reiškiniu, susietinų skirtingų specialybių atstovai. Kitaip tariant, tai nėra žaidimas į vienus vartus. Iš to seka, kad tai nėra rašinys, kurį galėtume lengva ranka priskirti ezoterinei literatūrai su visais iš to išplaukiančiais padariniais. Kita vertus, tai nėra ir rimtas mokslinis traktatas ar monografija.

Antra priežastis – autorė nesiima visažinės teisėjos vaidmens, ji neklijuoja etikečių „gerai – negerai“, „teisingai – neteisingai“. Ir tai, manau, labai svarbu, nes tema tikrai sudėtinga, ypač moksliniu, pažinimo, aspektu. Autorės atliktą darbą gal būtų galima pavadinti tiriamąja dokumentika, nes ji pateikia įvairių faktų, specialistų komentarų ir nuomonių, o galutinį sprendimą palieka priimti pačiam skaitytojui. Kai kam tai gal ir nepatiks, ypač mėgstantiems galutinius atsakymus ar vieninteles nuomones, bet gyvenimas toks – aiškių ir neginčijamų atsakymų jame mažai...

Tačiau grįžkime į pradžią. Manau, šioje knygoje tikrai kažkas yra, o kas tas ir kiek to – priklauso nuo kiekvieno, paimsiančio šią knygą į rankas.

Linkiu gero skaitymo!

Osvaldas Rukšėnas, neurobiologas, profesorius

Citatos iš knygos:

Netikiu, kad ši knyga paliktų abejingų. Kažkas supyks, kažkas pasijuoks. Bet šios knygos esmė ir yra parodyti reiškinius iš visų pusių.

Jolanta Malakauskienė, psichologė

Kur kas viltingiau tikėti, kad artimieji po mirties gyvena kažkur nei manyti, kad vienintelė reinkarnacija vyksta per mikrobus, kai jie pasiima mūsų DNR ir perneša kitiems mikrobams.

Vaidotas Urbonas, vaikų gastroenterologas, profesorius

Aš tikiu, kad ne mes pasirenkame vaikus, o vaikai mus renkasi.

Danguolė Vildaitė, akušerė ginekologė

Jei žmogus, kalbėdamas apie savo patirtis, priverčia tave jaustis menkesnį, gali be jokios graužaties pamiršti jo patirtis. Žinantys tiesą nesipuikuoja.

Rūta Visočnik, advokatė

Astralinės kelionės yra savaiminis dalykas, kurį visi kadaise mokėjome, bet gyvendami Žemėje pamiršome, nes čia jų nelabai reikia.

Maya Grey, sertifikuota Monroe instituto trenerė

Ne kiekvieno kelias turi būti Dievo link. Dvasingumo keliu turėtų eiti tik viena dvyliktoji žmonijos. Kitiems tai klystkelis.

Loreta Stonkutė, astrologė, rašytoja, mokytoja

Jei negali moksliškai objektyvizuoti, patogiau naudotis stručio politika – teigti, kad to tiesiog nėra. Bet pažinimas plečiasi. Kuo daugiau žmonių pradės kelti panašius klausimus, tuo daugiau atsiras ieškančių atsakymų.

Osvaldas Rukšėnas, neurobiologas, profesorius

Būsena „kai nuvažiuoja stogas, atsiveria dangus“ gali būti ir pražūtinga. Nes niekad nežinai, ar „iš eglaičių tankumyno neišnirs koks Raudonasis arklys ir nesmogs ragu į galvą“.

Robertas Badaras, klinikinės toksikologijos gydytojas

Ar gamtai reikia, kad mes jaustume transcendentinį vienį su ja? Ar jai labiau reikia, kad mes stengtumės išlikti? Vienio pojūtis gali sužadinti suvokimą, kad kovoti nereikia.

Paulius Rakštikas, psichologas, atidos mokytojas

Kiekvieno žmogaus smegenys turi galimybę pajusti pakitusią sąmonę – mistinę patirtį. Kodėl vieniems žmonėms tai išeina, o kitiems ne, atsakymo kol kas nėra.

Robertas Strumila, psichiatras

Kiekvieną mokslinę hipotezę galima falsifikuoti, galima paneigti. Metafizinių idėjų falsifikuoti neįmanoma, nes jų neįmanoma patikrinti.

Artūras Irlinas, anesteziologas

Mums būtina jaustis ne vien individais, bet ir kažko daugiau dalimi. Jei neužmegsime ryšio su tuo kažkuo daugiau, mus gali apimti dvasinė krizė dėl to ryšio trūkumo.

Tadas Stumbrys, psichologas, mokslininkas tyrėjas